Spalio 21 d. Panevėžio Beržų progimnazijoje svečiavosi muzikantas Justinas Jarutis, kuris pasakojo savo sėkmės istoriją „Nuo suolo iki mikrofono“.

Spalio 18–19 d. Biržuose vyko VI respublikinis skudutininkų ansamblių, ragų ir daudyčių pūtėjų festivalis „Dudutis“, skirtas prof. Algirdo Vyžinto 90-mečiui paminėti. Panevėžio Beržų progimnazijos skudutininkų ansamblis „Dudutis“ (vadovė muzikos mokytoja metodininkė Rasa Jurkienė) dalyvavo didžiajame festivalio koncerte „Skambėkime, gauskime, aidėkime“. Koncerte dalyvavo 20 kolektyvų iš visos Lietuvos, kuriuose skudučiuoja net 250 skudutininkų.

Spalio 17-ą dieną buvo paminėta „Šypsenos dieną“. 4b klasės mokiniai, lydimi mokytojos Kristinos Klimkevičienės ir visuomenės sveikatos specialistės Sandros Lukoševičienės, vyko į Panevėžio kolegijos Burnos priežiūros laboratoriją. Mokiniai, išklausę paskaitą apie burnos higienos svarbą sveikatai, grupelėse mokėsi taisyklingai valytis dantis, išsivalę gavo prizą – morką, o už teisingus atsakymus gavo dovanų – dantų pastos.

Pasklidus žiniai, kad Panevėžio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje atvežta unikali Lietuvių kalbos instituto parengta edukacinė paroda „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“, spalio 10-11 dienomis 7b ir 8b klasių moksleiviams lituanistė Vaida Batavičienė parengė pamokas.
Aplankę šią pirmąją kilnojamąją ekspoziciją, aktyviai keliaujančią po Lietuvos ir užsienio mokyklas, kultūros centrus bei renginius, moksleiviai turėjo neeilinę progą žaismingai susipažinti su svarbiausiais lituanistikos ir kalbotyros pasiekimais bei lietuvių kalbos istorija, kartu skatindama pasididžiavimą gimtąja kalba, atskleisdama jos išskirtinumą ir vietą pasaulio kalbų kontekste.
Suskirstyti nedidelėmis grupelėmis mokiniai lankė ,,stoteles“. Klaidžiodami po interaktyvių indoeuropiečių kalbų medžių mišką, smalsuoliai rado ir du nudžiūvusius medžius, simbolizuojančius išnykusias kalbas. Žaisdami su šviečiančiais eksponatais – akimis ir musėmis, ieškojo lietuviškų žodžių atitikmenų kitose pasaulio kalbose. Vartydami neįprastą simbolinį žodyną, aiškinosi žodžių kilmę, o tyrinėdami magnetinį žemėlapį nuoširdžiai stebėjosi, kiek daug savų žodžių lietuviai paskolino kitoms tautoms. Galiausiai, iš lietuviškų raidžių antspaudų su jų kilmės aprašais sudėliojo savo grupės narių vardus, taip baigdami pildyti mokytojos parengtą ,,kelionlapį“.
Po mokinių refleksijos paaiškėjo, kad lietuvių kalba – tarsi neišsemiamas aruodas, kupinas gausybės paslapčių, kurį taip smagu semti ir rankomis!