2a klasės mokinių kūrybiniai tapybos darbai, atlikti įdomiomis technikomis – tapant taškeliais ir balionu. Veiklos mokiniams labai patiko.

Alė Aleknavičienė

Panevėžio Beržų progimnazijos 6a klasės mokinių tyrimas ,,Seniausia reikšminga šeimos knyga, jos istorija“

Per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas klajodami lietuviško rašto keliais, šeštokai buvo paskatinti patyrinėti ir jų pačių namuose saugomas seniausias reikšmingas knygas, kurias vėliau, minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, pristatė savo klasės draugams ir mokyklos bibliotekininkei.

Daugeliui tai buvo nauja ir įdomi patirtis, paskatinusi išsiaiškinti, kas ir kada parašęs seniausią knygą, saugomą jų šeimose, išsiaiškinti, kokia šios paskirtis ir turinys.

Vieni aptiko ypatingų žymių: įrašų, užlenktų puslapių kampelių, kieno nors pabrauktų eilučių, liudijančių, kad jos kadaise kažkam buvo labai svarbios, kiti iššniukštinėjo, jog seniausios knygos jų namuose tikros ilgaamžės keliauninkės – perduodamos iš kartos į kartą, treti panūdo net perskaityti ir suprato, kad jos yra magiškos, keliančios šiurpą, nuviliojančios į sapnų karalystę, įkvepiančios filmų kūrėjus ar net labai naudingos.   

Tai traukė sužinoti dar daugiau – kaip tiriamoji knyga pateko į namus? Dėl to reikėjo pakalbinti šios savininką, kuris noriai leidosi į prisiminimus, dalindamasis mintimis, kuo saugoma knyga jam brangi.

O galiausiai smalsuoliui iškildavo dilema, ką su tokiu turtu jis dabar darys, kaip kurs tolesnę šeimos knygos istoriją, - juk šio lobio likimas – jau jo rankose...

Žinoma, labiausiai visiems rūpėjo, kuriam gi pavyks pasipuikuoti savo namuose radus pačią seniausią knygą. Ji - 102 metų senučiukė proprosenelės maldaknygė, išleista 1919 metais, glaudėsi Edgaro Vaičaičio rankose. Apie ją ir kitas kviečiame paskaityti plačiau šioje elektroninėje knygelėje. Beje, tyrimo objektai surikiuoti pagal savo amžių. Seniausiems, kaip ir pridera, užleista garbingiausia vieta – virtualios knygutės pirmuosiuose puslapiuose.

Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Vaida Batavičienė 

                      Emocijomis įelektrinta 4c klasės pasaulio pažinimo pamoka apie elektrą su 40 metų patirtį turinčiu elektriku Kęstučiu sukėlė daug vyriškų diskusijų. Vaikai sužinojo, kas yra elektra, jos atsiradimo istoriją, darė bandymus, braižė ir jungė elektros grandinę. Su testeriu tikrino baterijas ir laidus. 

Rasmina Uščiauskienė

                      Gegužės 7 -oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, primenanti mums pergalingai pasibaigusią atkaklią lietuvių kovą dėl teisės reikšti mintis savuoju raštu ir neleidžianti pamiršti vieno juodžiausių mūsų kultūros istorijos tarpsnių – lietuviškosios spaudos draudimo laikotarpio.

                     Šią Lietuvos valstybei reikšmingą datą mūsų progimnazijos moksleiviai paminėjo integruotoje lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos pamokoje, kurią  virtualiai vedė šiemet 100- metį švenčiančio Kauno nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus edukatorė Simona Lukėnienė.

                     Gidė, tikra savo srities žinovė, akimirksniu įtraukė visus į turiningą pasakojimą apie rašto istoriją, pasitelkdama įdomius muziejaus eksponatus. Pradėjusi priešistorinių piešinių Kolumbijos, Namibijos urvuose palyginimu su šių laikų Tado Šimkaus tapyba ant sienų Kaune, nejučia pasakotoja nukėlė visus į trečiąjį tūkstantmetį prieš Kristų, kuomet atsirado seniausia rašto forma – Mesopotamijos dantiraštis. Paskui mūsų laukė Senovės Egiptas su savo šventuoju raštu – hieroglifais, Senovės Graikija su keramikiniu ostraku ir pirmaisiais literatūros kūriniais, Senovės Roma su grafičių istorija. Tada atsidūrėme viduramžiuose, o neilgai trukus ėmėme atpažinti ir savosios rašto kultūros ištakas... Ir kai viskas taip susimaišė galvose, edukatorė Simona pasisiūlė tai atnarplioti, atliekant užduotį – suporuojant ir prisimintus, ir ką tik išgirstus žodžius. Nebuvo lengva, bet smagu!

                      Pamokos pabaigoje gidė pakvietė diskusijai apie rašto reikšmę. Ir kuomet sutartinai sutikome, kad tai žmogui labai svarbu, istorikas Tomas įpylė žibalo į ugnį – pabandydamas viską paneigti ir paskatindamas kritiškai mąstyti. Ne visiems pavyko atsilaikyti prieš mokytojo autoritetą...

                      Atsisveikinome tikėdamiesi greitai vėl susitikti. Gyvai. 

Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Vaida Batavičienė