Kovo 13-ąją 6^a ir 6^b klasių mokiniai dalyvavo netradicinėje integruotoje lietuvių kalbos ir istorijos pamokoje ,,Lietuviško žodžio kelias", skirtoje Knygnešio dienos paminėjimui. Ją vedę Panevėžio kraštotyros muziejaus edukatoriai Loreta Bekerė ir Donatas Juzėnas mokiniams ne tik papasakojo apie daraktorinės mokyklos ypatumus, bet ir leido patiems tai savo kailiu patirti. Šeštokams buvo smagu pamatyti ir išbandyti, kokiomis paprastomis mokymosi priemonėmis vaikai naudojosi slaptosiose lietuviškose mokyklose, o drąsiausieji net paklūpėjo ant žirnių. Abejingų nepaliko ir į pamoką netikėtai įsiveržęs žandaras.

Jau antrus metus tokią pamoką organizuojantys mokytojai Vaida Batavičienė ir Tomas Puodžiūnas džiaugiasi, kad mokiniams ji palieka neišdildomų įspūdžių. Juk tai, kas patiriama praktiškai, išlieka atminty daug ilgiau...

Straipsnio ir nuotraukų autorė – lietuvių kalbos mokytoja Vaida Batavičienė

Kovo 12–13 d. 1–4 klasių mokiniai lankėsi UAB „Aukštaitijos vandenys“. Smalsu buvo sužinoti, kiek vandens yra žemėje? Kaip jis mus pasiekia? Kokį vandenį mes geriame? Žinojome tikrai daug, bet sužinojome ir dar daugiau. Svarbiausiai, kad tikrai įsitikinome, jog vanduo yra pats svarbiausias gyvybei. Be vandens nebūtų gryno oro, neužaugtų vaisiai ir daržovės, numirtume iš troškulio.

Mūsų planeta, palyginus su kitomis planetomis, yra maža. Ją sudaro 75 % vanduo ir 25 % sausuma. Klausimas, ar tikrai yra to vandens tiek daug? Pasirodo, kad didelę planetos vandens dalį sudaro jūros, ežerai, upės, upeliai ir balos. O geriamas gėlas vanduo – tik 5 %.  Ir tas gėlas vanduo į mūsų šalį keliauja apie 240 km iš Latvijos ir Estijos. Mes vartojame kokybišką, pripildytą druskų ir mineralų, patikrintą ir švarų vandenį. Mokiniai sužinojo kelią, kuriuo vanduo pasiekia jų namus.

Kas daugiausiai teršia vandenį? Kiek dienų galime išgyventi be vandens? Vieniems marškinėliams pagaminti reikia 5 stiklinių vandens, tai kiek jo reikia pagaminti mobiliajam telefonui? Ar mes tai sužinoję dar norėsime šių daiktų nusipirkti?

Pamoka buvo labai vertinga, naudinga, su įvairiais eksperimentais, palyginimais, praktika ir tyrimais. 

Pradinių klasių mokytoja metodininkė Jolanta Vaitkevičienė

Kovo 9 d. Panevėžio bendruomenių rūmuose vyko XI respublikinis vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių festivalis „Saula riduolėla“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Jame dalyvavo 2 mūsų progimnazijos kolektyvai: liaudies šokių grupė „Aušrinė“ (vad. O. Ivanauskienė) ir dainavimo studija „Spalvinukai“ (vad. V. Ūsienė).

Džiugu, kad miesto šventėse nuolat koncertuoja mūsų progimnazijos mokiniai. Esame dėkingi jų tėveliams už palaikymą, pagalbą ir vaikų skatinimą tobulėti. Kartu su jumis mes – jėga!

Kovo 9 d. mokykloje paminėjome Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11-ąją. Sugiedoję himną klausėmės istorijos mokytojo T. Puodžiūno kalbos apie Kovo 11-osios dienos reikšmę, apie Tėvynės gynimą. Ar verta dėl jos kovoti, ją ginti? Į šiuos klausimus atsakė į svečius atvykęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariūnas – savanoris ir pakvietė jaunuosius klausytojus tapti savanoriais ateityje.

Minėjimas baigėsi mokytojų J. Vaitkevičienės, K. Klimkevičienės ir J. Ablėnės parengta muzikine dalimi – daina Lietuvai. Ją atliko dainavimo studija „Spalvotos natos“ (solistė A. Avramenko) ir šiai progai iš 2b, 3a, 5b, 6b ir 7a klasių mokinių susibūręs choras, pasipuošęs ką tik sukurtais vardiniais marškinėliais.