Gegužės 20 dieną 6b klasės mokiniai, lydimi mokytojų Tomo ir Vaidos, keliavo aplankyti senųjų Lietuvos sostinių – Kernavės ir Trakų. Tai itin reikšmingos vietovės mūsų šalies istorijoje, todėl buvo labai smalsu paklajoti didžiųjų kunigaikščių pramintais takais.
Kelionę pradėjome nuo buvusios pirmosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės – Kernavės. Lydimi viduramžiškai pasipuošusios gidės Juditos, žingsniavome istorinę Lietuvos praeitį menančiais Pajautos slėnyje stūksančiais didingais Kernavės piliakalniais ir klausėmės smagių jos pasakojimų. Buvo įdomu sužinoti, kokius pėdsakus čia paliko akmens, žalvario, geležies amžiai, kaip kadaise gyveno šio krašto gyventojai. Turėjome galimybę pamėginti patys įskelti ugnį, pasidaryti džiovinto beržo žievės ornamentą, o sugužėję į mažytę rąstinę trobelę, gidei užvėrus duris ir uždarius miniatiūrinius langelius, net pamėginome įsijausti į tuometį žmonių gyvenimą be šildymo ir elektros žiemą, kuomet sienų plyšius košė ledinis speigas... Paskui užkopėme ne į vieną piliakalnį, nuo kurių grožėjomės apylinkės vaizdais.
Susipažinę su Kernave ir pasigrožėję jos gamta, pasukome į kitą istorinę sostinę – Trakus, kuriuos supa net penki ežerai: Galvė, Luka, Gilušis, Babrukas ir Totoriškių. Čia aplankėme įspūdingiausią miesto objektą – Maironio apdainuotąją legendinę Salos pilį. O žingsniuodami Karaimų gatve, atkreipėme dėmesį į senus medinius namukus, pastatytus trimis langais į gatvę – tai Trakų gyventojų karaimų namų statybos bruožas. Pasak legendos, vienas langas skirtas Dievui, antras – kunigaikščiui Vytautui, o trečiasis – pačiam šeimininkui.
Galiausiai patraukėme į kitame Galvės ežero krante spindinčius baltus rūmus – aristokratiškąjį Užutrakio dvarą, kurį supa nuostabus sutvarkytas grafų Tiškevičių palikimas - parkas su skulptūromis, gėlynais ir tvenkiniais. O pasigrožėję pagrindiniu pastatu bei nuo teritorijos atsiveriančia panorama į ežerą ir Trakų pilį, poilsiavietėje surengėme smagią klasės iškylą gamtoje. Kadangi oras buvo gražus ir šiltas, drąsiausieji neištvėrė nesušokę į vandenį.
Vakarop, pasigrožėję istorinėmis vietomis, pasukome namų link. Nors aplankytos garsiosios vietovės nuo mūsų vis tolo ir tolo, tačiau iš tiesų niekur nedingo – jos ilgam liks visų prisiminimuose.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vaida Batavičienė
