Gegužės 7 -oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, primenanti mums pergalingai pasibaigusią atkaklią lietuvių kovą dėl teisės reikšti mintis savuoju raštu ir neleidžianti pamiršti vieno juodžiausių mūsų kultūros istorijos tarpsnių – lietuviškosios spaudos draudimo laikotarpio.
Šią Lietuvos valstybei reikšmingą datą mūsų progimnazijos moksleiviai paminėjo integruotoje lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos pamokoje, kurią virtualiai vedė šiemet 100- metį švenčiančio Kauno nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus edukatorė Simona Lukėnienė.
Gidė, tikra savo srities žinovė, akimirksniu įtraukė visus į turiningą pasakojimą apie rašto istoriją, pasitelkdama įdomius muziejaus eksponatus. Pradėjusi priešistorinių piešinių Kolumbijos, Namibijos urvuose palyginimu su šių laikų Tado Šimkaus tapyba ant sienų Kaune, nejučia pasakotoja nukėlė visus į trečiąjį tūkstantmetį prieš Kristų, kuomet atsirado seniausia rašto forma – Mesopotamijos dantiraštis. Paskui mūsų laukė Senovės Egiptas su savo šventuoju raštu – hieroglifais, Senovės Graikija su keramikiniu ostraku ir pirmaisiais literatūros kūriniais, Senovės Roma su grafičių istorija. Tada atsidūrėme viduramžiuose, o neilgai trukus ėmėme atpažinti ir savosios rašto kultūros ištakas... Ir kai viskas taip susimaišė galvose, edukatorė Simona pasisiūlė tai atnarplioti, atliekant užduotį – suporuojant ir prisimintus, ir ką tik išgirstus žodžius. Nebuvo lengva, bet smagu!
Pamokos pabaigoje gidė pakvietė diskusijai apie rašto reikšmę. Ir kuomet sutartinai sutikome, kad tai žmogui labai svarbu, istorikas Tomas įpylė žibalo į ugnį – pabandydamas viską paneigti ir paskatindamas kritiškai mąstyti. Ne visiems pavyko atsilaikyti prieš mokytojo autoritetą...
Atsisveikinome tikėdamiesi greitai vėl susitikti. Gyvai.
Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Vaida Batavičienė
