Paskutinę šių metų žiemos dieną 6a klasės mokiniai su savo auklėtoja Aurelija Makšteliene ir lituaniste Vaida Batavičiene palydėjo toli toli už mokyklos ribų – Kaune, kur buvo suplanuotos įvairios kultūrinės ir edukacinės veiklos Maironio lietuvių literatūros ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuose.
Savo smagią ir ilgą ekskursiją pradėjome nuo Aleksoto kalno, apžvelgdami nuostabią Kauno miesto panoramą ir iš tolo susipažindami su šios kultūrinės dienos lankysimomis vietomis.
Apžiūrėję Roberto Antinio sukurtą Perkūno skulptūrą, vieną iš šiame mieste veikiančių tarpukario laikų funikulierių, perėję 256,6 m. ilgio Vytauto Didžiojo tiltu, nusidriekusiu per Nemuną, patraukėme link vienintelės Lietuvoje gotikos stiliaus Vytauto Didžiojo bažnyčios, turinčios kryžiaus pavidalo planą. Čia aplankėme bronzinį skulptoriaus Gedimino Piekuro neseniai sukurtą paminklą visuomenės veikėjui, rašytojui, kunigui Juozui Tumui-Vaižgantui.
Taip smalsiai besidairydami ir vis stabteldami prie įvairių kultūros ženklų, nužingsniavome prie buvusio lietuvių poeto Jono Mačiulio-Maironio dvaro, kur įkurtas Maironio lietuvių literatūros muziejus. Čia draugiška edukatorė pakvietė mus pasivaikščioti po prabangų Maironio butą, sluoksnis po sluoksnio lukštendama įdomias jo gyvenimo detales, atvėrusias daugybę svarbių faktų apie šią nepaprastą asmenybę. O kai aplankėme visus kambarius, net ir tuos, į kuriuos svečiai paprastai nebūdavo įleidžiami, gavome smagią interaktyvią užduotį, suteikusią galimybę mums dar sykį apibėgti jau apžiūrėtas erdves, taip pasitikrinant, kiek ir ko pavyko įsiminti ir pasidžiaugiant pasiektu rezultatu – iššifruotais dar negirdėtais literatūros terminais.
Taip smagiai nusiteikę, tęsėme literatūros, istorijos ir kultūros paminklų paiešką. Rotušės aikštės kampe, prie Kauno kunigų seminarijos, apžiūrėjome skulptoriaus Leono Žuklio sukurtą granitinį paminklą vyskupui, teologui, religinių raštų autoriui, rašytojui, istorikui, švietėjui ir blaivybės sąjūdžio organizatoriui Motiejui Valančiui, o prie Kauno pilies – skulptoriaus Arūno Sakalausko įspūdingo dydžio kūrinį „Laisvės karys“. Pakeliui Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje dar stabtelėjome prie iš istorijos vadovėlių puslapių atpažįstamų skulptūrų „Knygnešys“, „Sėjėjas“ ir „Lietuvos mokykla 1864-1904“.
Galiausiai patraukėme į prieš kiek daugiau nei šimtmetį įkurtą Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų. Lydimi malonios gidės, apžiūrėjome genialaus lietuvių menininko tapybos ir grafikos šedevrus, kurios šis genijus sukūrė vos per šešerius metus! Tyrinėjant originalius paveikslus, edukatorė vis atkreipdavo mūsų dėmesį į specialius šifruotus užrašus juose. Kaip netrukus paaiškėjo, kad šie randami tik M. K. Čiurlionio paveiksluose, eskizuose, laiškuose, ir tai yra viena didžiausių paslapčių menininko biografijoje. Dėl ko buvo sukurtas ir ką reiškė šitas slaptų simbolių raštas, niekam iki galo nėra pavykę išsiaiškinti, tačiau viename iš M. K. Čiurlionio laiškų, skirtų jo broliui, buvo atrastas pilnas tokių simbolių alfabetas su paaiškinimais... Tad jį gavus, ir šeštokams suteikta galimybė savo didžiausias paslaptis taip užšifruoti! Tai buvo nauja ir labai smagi patirtis!
Dienai baigiantis, visa likusi energija išlieta batutų parke „Jump Space“.
Ši smagi ekskursija paliko daugybę neišdildomų naujų patirčių ir įspūdžių, kiekvienas iš jos pasiėmė tiek, kiek atrodė svarbu.
Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Vaida Batavičienė ir 6 a klasės mokiniai: Austėja, Deimantas, Kasparas, Nojus ir Domas
